Pereiti prie turinio

Liūninė našlaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viola uliginosa
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Liūninė našlaitė (Viola uliginosa)
Liūninė našlaitė (Viola uliginosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Našlaitiniai
( Violaceae)
Gentis: Našlaitė
( Viola)
Rūšis: Liūninė našlaitė
( Viola uliginosa)
Binomas
Viola uliginosa
Besser

Liūninė našlaitė (Viola uliginosa) – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen (1796)
Žiedas

Tai daugiametis 6–20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, plonas, šliaužiantis, padengtas rudų prielapių, su požeminėmis palaipomis. Lapai plačiai širdiški (išoriniai) iki kiaušiniškų (viduriniai), širdišku pamatu ir kiek nusmailėjusia viršūne, karbuoti arba pjūkliški, gausiai nusėti rudų liaukų, pliki arba su pavieniais plaukeliais viršutinėje pusėje. Lapkočiai ilgi, sparnuoti; prielapiai kiaušiniški arba lancetiški, iki 1 cm ilgio, priaugę ligi pusės prie lapkočio.

Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Žiedkočiai tokio ilgio kaip lapai arba ilgesni. Žiedai stambūs, iki 3 cm ilgio. Taurėlapiai lancetiški, buki. Vainikėlis tamsiai violetinis, su šviesesniu, tamsiai ruožuotu viduriu. Vaisius – dėžutė, pailgai kiaušiniška, buka, nežymiai briaunota. Plinta sėklomis bei vegetatyviniu būdu.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje, Balkanuose. Lietuvoje labai reta, aptikta Vilniuje bei Darbėnų apylinkėse.

Auga pelkėtuose miškuose, durpingose pievose, pelkėse, drėgnose pamiškėse, krūmuose.

Liūninė našlaitė įrašyta į saugomų augalų sąrašus 1981 m.[1] Augalas nyksta naikinant buveines – kertant bei sausinant miškus, šlapias pievas bei pelkes, teršiant.

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, IV tomas, 720–721 p.
  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 442 p.